R. Šimašiaus nuomonė: Darbas ir atlyginimas
Kažkaip profsąjungų – pramonininkų – Vyriausybės uždaras ratas diskusiją pasuko keista ir neproduktyvia linkme. Diskutuojama ar (kiek) valdžia turi kelti minimalų atlyginimą ir ar (kiek) reikia liberalizuoti darbo santykius. Sukuriamas vaizdas, kad tai ir yra diskusijos esmė, vienos ar kitos pusės tikslas. Vaizdelis lyg būtų aptarinėjamas ne darbas ir atlyginimas, o nusikaltimas ir bausmė.
Siūlau pradėti nuo pradžių, ir žiūrėk, gal bus mažiau prieštaros, daugiau bendrumo. Ir tikrai ne MMA ar Darbo kodekso nuostatos yra ta pradžia.
Tikslas, tikiuosi, bendras visiems – kad žmonės Lietuvoje galėtų dirbti ir gerai užsidirbti. Bent jau tai akcentuoja Liberalų sąjūdis. Vakar diskutuojant Vyriausybėje, panašu, kad po šituo pasirašo Vyriausybė. Labai norisi tikėti, kad darbuotojai beigi darbdaviai taip pat. Ko reikia, kad
tai įvyktų?
Norint turėti darbą, kuris būtų dar ir geriau apmokamas reikia, kad įvyktų susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio.
Norint, kad įvyktų šis susitarimas, reikia, kad ir darbuotojui, ir darbdaviui jis atrodytų patrauklus.
Darbuotojui susitarimas bus priimtinas, kai darbdavys galės pasiūlyti geras darbo sąlygas ir gerą atlyginimą. Gerumo sąlyga šiuo atveju reliatyvi. Kaip matome, vieniems atlyginimo pakėlimas nuo 800 iki 900 litų atrodo jau neblogai. Kitiems gi ir 5000 litų atlyginimas gali neįtikinti. Su darbo sąlygomis tas pats. Tačiau bet kokiu atveju atlyginimas ir darbo sąlygos turi būti geresni nei kitos gyvenimiškos alternatyvos (dirbti užsienyje, gyventi iš pašalpų, pradėti verslą, išeiti į pensiją, gyventi tėvams ant sprando, kt.).
Darbdaviui susitarimas dėl darbo gali būti patrauklus, ir jo pasiūlytos sąlygos darbuotojui bus priimtinos, kai darbdavys turės ekonominės naudos iš darbuotojo pasamdymo. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad būna išimčių, tačiau iš principo tai yra būtina sąlyga. Ši darbdavio ekonominė nauda iš darbuotojo pasireiškia tuo, kad kaštai, susiję su darbuotojo samdymu yra mažesni, nei produktyvumas, arba, kitaip tariant, kaina, kurią darbdavys gauna pardavęs darbuotojo sukurtą produktą.
Taigi, darbo vietų, kuriose darbas būtų gerai apmokamas, būtinos sąlygos, yra kompleksinės. Pirma, tai sąlygos, kurios reikalingos darbuotojų didesniam produktyvumui (t.y., kad darbuotojas sukurtų didesnę vertę). Antra, tai sąlygos, kurios reikalingos mažesnėms išlaidoms, susijusioms su darbuotojo įdarbinimu.
Jau pradžioje padarėme prielaidą, kad atlyginimo dydis yra mūsų siekiamas rezultatas, tad analizuojami bus tik kiti veiksniai, susiję su įdarbinimo sąnaudomis.
Dar svarbu, kad dalis šių sąlygų priklauso nuo paties darbdavio, dalis nuo darbuotojo, o dalis nuo valdžios. Kad būtų paprasčiau – suklokime galimas sąlygas į paprastą lentelę. Be abejo, viskas priklauso nuo visko, tad pažymėkime svarbiausius veiksnius.
| Įdarbinimui ir geram atlygiui būtinos sąlygos | Priklauso nuo darbdavio | Priklauso nuo darbuotojo | Priklauso nuo valdžios |
| Produktyvumui didinti: | |||
| Geri sprendimai dėl kuriamo produkto ir jo pardavimo (pats verslo planas, pardavimų organizavimas) | + | ||
| Nusiteikimas dirbti (noras dirbti, o ne simuliuoti darbą) | + | + | |
| Geras darbo organizavimas (vadybiniai sprendimai įmonėje, įskaitant ir tie, kurie susiję su darbo organizavimu, pavyzdžiui, kad darbo laikas būtų priderintas prie klientų poreikio) | + | + (Darbo kodekse nustatyti apribojimai) | |
| Gera darbuotojo kvalifikacija (žinios ir gebėjimas jas panaudoti) | + | ||
| Galimybė apskritai pasamdyti darbuotoją (nereikalingų apribojimų dėl išsilavinimo, licencijų ir kt. nebuvimas) | + | ||
| Mažesnėms įdarbinimo sąnaudoms | |||
| Mažesni gyventojų pajamų mokesčiai | + | ||
| Mažesnės socialinio draudimo įmokos (mokesčiams ir įmokoms sumokama iš esmės tiek pat, kiek ir lieka pačiam darbuotojui, ypač jei atlyginimas didesnis(!) ) | + | ||
| Mažesnė rizika dėl nepasiteisinusių lūkesčių (kai sužlunga verslo projektas, darbuotojas pasirodo besąs tinginys, etc.), pasireiškianti tuo, kad darbo santykius galima nutraukti be darbdaviui per sunkios naštos. | + | + | |
| Mažesnė biurokratija, susijusi su darbo sutarties sudarymu ir darbuotojo įdarbinimu | + | + |
Kai paaiškėja atlyginimo lubos, kurias nustato šios sąlygos, galima kalbėti ir apie trečios rūšies sąlygas – kurios stiprina darbuotojo derybinę poziciją darbdavio atžvilgiu. Esant stipresnei derybinei galiai labiau tikėtina, kad atlyginimas bus arčiau tos produktyvumo kartelės vertės, kurią sukuria konkretus darbuotojas.
| Didesnei darbuotojo derybinei galiai |
|||
| Galimybė įsidarbinti kitur (tai didele dalimi priklauso nuo aukščiau aptartų sąlygų ir iš esmės yra tų sąlygų vedinys) |
+ | + | |
| Galimybė pradėti verslą | + | + | |
| Galimybė emigruoti | + |
Ką matome iš šių lentelių, kurios, priminsiu, yra sąlygų sąvadas, siekiant užtikrinti, kad žmonės galėtų Lietuvoje dirbti ir užsidirbti?
Pirma, šis tas (labai svarbūs dalykai) priklauso ir nuo paties darbuotojo, ir tai paaiškina, kodėl vieniems darbo rinkoje sekasi geriau nei kitiems.
Antra, labai daug kas priklauso nuo darbdavio , ir tai paaiškina, kodėl vieniems darbdaviams Lietuvoje sekasi geriau, kitiems – blogiau.
Trečia, daug kas priklauso nuo valdžios. Pirmiausiai tai Darbo kodekse nustatyti apribojimai produktyvumui didinti bei kaštams mažinti; mokesčių prievolės; konkurenciją dėl darbuotojų padidinantys veiksniai – geresnės verslo sąlygos.
O dabar grįžkime prie minimalios mėnesinės algos. Jei kažkam norisi, kad mažai uždirbantys žmonės gautų daugiau, ją galima padidinti. Tačiau neužtikrinus aukščiau aptartų sąlygų(tarp kurių ir Darbo kodekso nelankstumas), rezultatas gali gautis kiek kitoks nei tikėtina. Pavyzdžiui, galiausiai užsidarys paskutiniai kioskai ir mini parduotuvėlės kaimuose, labiau suklestės nelegalus darbas vietoje legalaus.
Todėl jei tikrai rūpi, kad žmonės galėtų dirbti ir gerai uždirbti, reikia užtikrinti tas sąlygas, kurios šiam tikslui būtinos ir reikalingos, o ne vaikytis pačių savo susikurtų miražų.
Šaltinis: http://www.simasius.lt
